LT | EN | RU | PL

APIE VILNIAUS RAKTININKUS

SVEIKI ATVYKĘ Į VILNIAUS RAKTŲ IR SPYNŲ CENTRĄ PUSLAPĮ

Iš kalvių ir šaltkalvių cecho istorijos


ANNO 1516




Pirmosios medinės spynos ir užraktai Egipte buvo daromos dar II-ame tūkstantmetyje prieš Kristaus gimimą. Metalinės spynos pradėtos gaminti V-VI mūsų eros amžiais Pietų Europoje. Manoma, kad pirmąsias pakabinamas spynas pagamino romėnai. Viduramžiais gan sudėtingų spynų gaminimu garsėjo vokiečiai ir prancūzai.
Lietuvoje metalinės spynos ir raktai naudojami nuo IX amžiaus, cilindrinės - nuo XI-XII amžių ,o pakabinamosios nuo XV-XVI amžių. Spynų gaminimu ypač garsėjo Vilniaus ir Klaipėdos amatininkai. Jų darytos spynos (šalia fabrikinių) buvo vartojamos iki XX a. 3-4 dešimtmečių. Fabrikiniu būdu spynas pradėta gaminti XX a. pabaigoje Kaune.
  •      Apie Vilniaus amatininkų cechus iki XV amžiaus pabaigos rašytinių šaltinių nėra. Tačiau archeologiniai šaltiniai patvirtina, kad jau pirmaisiais amžiais po Kristaus gimimo darbo įrankius iš geležies Lietuvoje darė ne patys valstiečiai, o patyrę amatininkai. Tam jie naudojo vietinę pelkių rūdą, kurią pristatydavo valstiečiai. Aukštesnės kokybės geležis buvo gabenama iš užsienio valstybių. Vykstant karams su kryžiuočiais popiežius buvo uždraudęs įvežti geležį į  Lietuvą, tačiau tai nesustabdė metalo apdirbimo pramonės vystymosi Lietuvoje.
  •       Po Gedimino kreipimosi į Hanzos sąjungos miestų amatininkus į Vilnių atvyko nemažai įvairių specialybių amatininkų. Vilniui kaip sostinei augant ir statantis ypač daug meistrų - mūrininkų, stalių, katilių, kepėjų, kalvių, šaltkalvių, stogdengių ir kitų gyvybinius žmogaus poreikius tenkinančių meistrų atvyko iš Krokuvos. Beveik visi meistrai nešiojo Jo Karališkosios Didenybės amatininko titulą ir dauguma jų gyveno vienas šalia kito prie kunigaikščio pilies ar kapitulos namuose, sudarydami sodybines bendrijas, vėliau peraugusias į cechus.
  •       1516 m. rugpjūčio 4 d. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius ŽYGIMANTAS I-sis (Senasis) išleido privilegiją Vilniaus kalviams, katiliams ir šaltkalviams. Sekant Krokuvos meistrų pavyzdžiu, bet pritaikant vietos sąlygoms, Vilniuje buvo įkurtas kalvių, katilių ir šaltkalvių cechas.  Tai laikome pirmuoju cecho statutu. Ši privilegija leido meistrams išvykti iš Vilniaus, o taip pat dirbti į Vilnių atvikusiems iš kitų miestų meistrams, tačiau draudė pasitraukti nuo meistro mokiniams ir pameistrams. Visi cecho nariai  privalėjo griežtai laikytis cecho statuto, o nepaklususieji buvo šalinami iš cecho  ir uždraudžiama versti amatu. Tuo metu Vilniuje suskaičiuota net 42 amatai, nors ne visi amatininkai buvo susiorganizavę į cechus. Cecho kaip organizacijos pagrindas yra jo statutas. Paprastai cecho statutą surašydavo patys amatininkai. Daugėjant cechų, vis dažniau dėl cechų statutų tvirtinimo buvo kreipiamasi į Didįjį kunigaikštį. Nors cechų statutai buvo laikomi amžinais ir nekeičiamais, tačiau, laikui bėgant, jie pasendavo, reikėdavo juos pataisyti ir papildyti.
  •        1552 m. Didysis kunigaikštis cechų tvirtinimo teisę perleido Vilniaus miesto valdybai  (magistratui). Todėl miesto valdyba stengėsi nepripažinti tokių privilegijų ir statutų, kurie po 1552 m., apeinant magistratą, buvo gaunami iš Didžiojo kunigaikščio. Kiekvieno cecho statuto tekstas buvo įrašomas rotušėje į miesto knygas, todėl jų tekstą buvo nesunku patikrinti, bet žymiai sunkiau buvo jį pakeisti. Tačiau naujoji tvarka nelabai teįsigalėjo, nes Didžiojo kunigaikščio statutas ar privilegija buvo laikoma didesnėje pagarboje.
  •        1569 m. ŽYGIMANTAS AUGUSTAS patvirtino savo tėvo ŽYGIMANTO I-ojo  privilegiją kalviams, katiliams ir šaltkalviams prie jų prijungdamas ginklininkus ir dumplininkus. Ankstesnis statutas buvo papildytas punktais, nurodančiais, kad visi meistrai privalo pateikti kilmės, amato išmokimo dokumentus, darbo pavyzdį - "šedevrą".
Tilto g. 33a-2, LT-01101 Vilnius, Lietuva
el. paštas: dijosauab@gmail.com
Tel./fax +370 5 2125586, Mob. +370 65522777
svet. pusl. www.dijosa.comwww.dijosa.lt